Tarp dviejų pasaulių, seno ir naujo,
Šiandien sustojau ir ką pamačiau:
Aš lyg išdavikas tarp dviejų kariaunų,
Išdavęs ir priešą, ir artimą sau.

Na, štai valanda, kažkieno išprašyta,
Tekrenta žvilgsnis rūstus ant manęs.
Lai trinkteli žaibas, ir, kaip parašyta,
Jo dulkes pasaulis iš žemės išmes.

Paniekintas būsiu. O debesys tyli.
Negausiu net pasmerkto kankinio vardo.
Bet ar galima dar skausmingiau padaryti,
Nei gyventi tarp dviejų pasaulių iš karto.