Akmuo nemoka plaukt.
Senatvė - irgi.
Gili gelmė lig dugno nuleista.
Tačiau širdis gražiai pasaulį girdi,
Auksiniais žodžiais rudenio
Atsiliepia daina.

Atsiremiu savim
Į klusnų žodį,
Šiandien dievų daugiau -
Jau vieno neužtenka.
Ir išeinu į Nemuną giedoti
Per aukštą dangų jo,
Per rudenį, per lietų...
Čia visko tiek,
Kad nieko jau nereikia –
Tik būt savim
Ir neužmiršti kuo buvai.
Lietaus upeliai suplaukia į laiką
Ir, paukštį iščiulbėję,
Poteriauja vyturiai.
2009-10-23 11:15