Kupstai strypai ir tuščios grotos
ant gatvių miesto rangosi nakčia
satyriškai apšilę žmonės glosto
nutrūkusias stygas skalauja arbata
aukštus slenkščius susikala ir stovi
ir nekviesti pastaugia balades
tie žmonės jau pamiršę ryto skonį
tie žmonės paaukoję miestuose save
ne banšės pelkių netgi nepanašūs
į elfus blogus ar linksmus piksius
keistai šilti betono kastoj
vampyrai duoda sau namus.