Matau jie vis laukia
Kada parašysiu ką gražaus
Prasmingo
Kažką
Kas vadinama
Apie meilę ar
Apie gyvenimą
Nesupranta kad
Apie mylimus rašoma
Nebent jau po to
Ir po visko
Kažkodėl per nuotolį
Jie atrodo gražiausi
O to antrojo
Aš visai nepažįstu
Niekad nebuvome
Oficialiai vienas kitam pristatyti
Su reveransais prašmatniu pokyliu
Ir kava
Po to

O ir šiaip jau
Ar būtų koks skirtumas
Paukščiai vis viena skris
Į tą pačią pusę
Virš senamiesčio kris
Amžinos miglos
Elgetos liks savo sargybos postuose
Ir net Vilniaus Vartai negirgždės varstomi
Ten dabar automatinės durys

Todėl ir rašau
Šneku gyvenu pošlykščiai
Matyt kaip tos Neries krantinės
Amžinas atsakas
Be meilės