Skleidžias akmenys trikampiais
                                              tįsta
Rausvos gijos ir popieriaus gėlės
Toks žaislinis pasaulis toks
                                        tikras
Prieš gatves ir niūrias pribuvėjas
Ant laužų – kam jos šitiek pribuvo
Net mane          
                        vien cenzūra
                        vien žvyras
Plaukuose tarp dantų

                                  jei be rūbų
Jei rūkai lietuje šitas rytas
Tik muiluota plėvelė tik
                                    plaukas
Nenutrūksta
                          todėl taip ir kybau
Iš čia viskas kitaip lyg pagautas
Dievo balsas kai ištarė
                                    klydau.