Ach ruduo
vakaras nudažo
pakraščius dangaus
rausvuma ugninė
dega ugnimi
atminimai mano
pilkas debesis
spalvos jau nublukę
nežėrės ugnim
ach ruduo ištaškė
žėrinčias spalvas
ant beržų ir uosių
garbanų klevų
aš žvelgiu į dangų
debesėlio pakrašty
tavo veidą vėl matau
ir akis šviesias
ach ruduo ištaškė
žėrinčias spalvas