Viduramžių lietus
      suvilgys tavo žvilgsnį -
vėl garbiniuosis sruogom
      sulyti plaukai...
Nebeprisimeni, ką - dar myli
      o ką - jau palikai,
ir aš bijau - išeinant man,
      nepasakysi - pasiilgsiu...

Tas žodis bėgs
      briaunotu atminties kraštu,
kol įsilies kitų -
      bereikšmių - žodžių vilkstinėn...
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
...nesistebėk - tai aš
      toks nusižeminęs grįžtu
viduramžių lietum
      į tavo žvilgsnį - - -