Neužverki durų širdies,
neturės kur paukščiai sugrįžti.
Kada skleisis žiedai  
atminties kvadrate
išlaukties finale  
esamajam dažniniam laike.
Jiems sparnai įduoti,
kad laimingai į širdį sugrįžtų...
Neskubėk užverti durų širdies,  
Paukščiai grįš ateities išlauktos akyse.
Horizonto pragaištinga riba  
nebebus jiems brangi
esamajam laike...
Jiems sparnai įduoti,
kad nutoltų ir grįžtų į širdį.