aš už laimės gurkšnelį  mokėjau egzotišką kainą
sudaužyto vitražo margais ir aštriais skauduliais
mano buvusį juoką į liūdesio tylą išmainė
ir dabar aš rudens išlinguota daina po langais
o dabar tik bastūnė nuo kelio kur karčemos vienos
kur  sau  svetimą juoką trumpam nusipirkti gali
kur vienodai sutinka sulipusios tušais blakstienos
nes  savi su kitais ir visi nepanašūs  savi
šitą laimės gurkšnelį mielai į lašus išdalinčiau
ir paleisčiau su vėju į didelius vandenis skriet
jau geriau ramų sielvartą apsikabinus  pažinti
negu šitokią kainą kiekvieną minutę mokėt