Man pasakyk, kas šoko vakar
          tarp žvaigždžių.
Vis klausiu aš savęs, ar čia
          aš gyvenu?

Kodėl tylu taip? Kodėl aš lapų aimanas
          girdžiu?
Nejaugi tavo balsas mane užmigdė
          paryčiuj?

Ar tu girdi, kaip lūpos šaukia,
         kad reikia joms tavęs?
Rudens lietus nuplovė jausmą tą,
         kurio mirtis netęs.

O aš jau čia guliu, pabaigusi rašyt natas,
        gal duos man kas
        paglostyt mylimo rankas.