man taip ilgu tavęs
o žmonės vis mindo
gatves
aš veltui ieškau tavo akių
ir man taip ilgu neramu
o medžiai vis meta
lapus
taip buvo
ir bus
ir bus
o aš pasiklydus
minioj
kas širdį parves vėl
Namo
aš lapais gelsvais
užsiklosiu
bežadį skausmą
bylos jie
tyliai tik
ir šventai
kad girdėtų
naktis
ir sapnai
ir tik kartą
kartą tik
karšta upelė
klevo lapu
nuvilnys
sušlamės suminės
įrašys į gyslas
savo baltas
tik niekas
oi niekas
to nematys
neišgirs
tik lapai gelsvi vieniši
ir susivėlusi rudens naktis