Per įmirkusį lauką
Iš tolo matosi,
Kaip ruduo pilna sauja
Lapus kažkur nešasi.

Nupešęs kuokštą,
Jis veltui tikis
Būti su puokšte
Tartum jaunikis.

Puokštė – tai gėlės,
Bet jam nerūpi,
Kai akys žėri
Jausmais pratrūkę.

Kur eina jis
Diena per dieną?
Ne paslaptis –
Pas senę žiemą.