Nekenčiu savęs už tai,
Ką padariau ir ko nepadariau!
Kad bijau pažvelgti baimei į akis,
Kad trinu iš atminties svajones ir viltis!..

Kad blaškausi kaip lapas rudenį vėjy,
Kad bijau pažvelgti į savo šėšėlį!
Kad skęstu jūroj ašarų sūrių,
Kad nesakau draugams, jog juos myliu!

Nekenčiu savęs, kad egzistuoju,
Kad nesvajoju apie krištolinį rojų!
Kad visą laiką pastoviai liūdžiu,
Nekenčiu saves!.. Nekenčiu nekenčiu!

Kad gyvenu prakeikta rutina,
Kad širdis jausmų ir abejonių pilna!
Nenoriu aš taip!.. Nenoriu, brangieji!..
Suprantu, kas man yra... Greičiausiai aš įsimylėjau...