Kad ašei turė`čiau
Aralia sparnus,
Tai sukčiau ir sukčiau
Plačiausius ratus
Virš girių žalių Labanora.

Ti balti debesai
Žydrynej dungaus,
Jų gyvi atžėrai
Gelmėj ažerų
Tarp girių žalių Labanora,

Pa aukštaisiais skliautais
Bažnyčias sanos,
Ti protevių vėlas
Ir kapai milžinų,
Kalnalį švintam Labanora.

Čia aš teviškėlaj
Saulį` išvydau,
Žegnotas Matulas
Svietan išklydau,
Na to gražaus Labanora.

Kai man laikas atais
Pasakyt  sudieu,
Aš vėju lakiosiu,
Dainas dainuosiu,
Kraštui brungiam Labanora.