Klausimynuose
klausimynuose nieko naujo
tartum užsnigtų viršūnių šaltumai
pasisūpuoji ties uola pakeli akis į dangų
plaukiančių debesų burės pavėjui siūbuoja
prigludusio vėjo bučinyje laikas pleišėja skilinėja
kalnų tarpekliais leidiesi slidumai kojose primena
sniego šnibždėjime burianti diena sužvarbusio laikinumo
pirštų galiukais perbėga virpėjimas suskaidytos erdvės
gniuždanti tikrovė grąžina laiką kuriame slepiesi
akmens slėpynių žaidimas su išskobtais veidais
lietaus ir vėjo nugludintos figūros ramios
žinai kad niekada nesurasiu tavęs
akmenuotoje kalno griovoje
bevandenė aimana laiko
suskeldėjusių lūpų
prisilietimas
trokštu
klausimynuose nieko naujo
mano gyvenime trupančių uolų atodūsiai