Pelėdai

Vahibas -
Nepavergtos tautos,
Rytų sūnus,
Korano tiesą išpažinęs,
Šioj vasarėlėje,
Čia Lietuvėlėje
kalbėjo man :
Skirtingi esame,
Skirtingai meldžiamės,
Tačiau savas maldas
Mes skiriam tam pačiam -
Vienam,
Vardais skirtingais pavadinę.

Pridursiu nuo savęs:
Keliūtę pats renkuos,
bet jų  kryptis visų
pas JĮ,
kuris yra visur.
Tad keliūte sava,
Skirtingais žingsniais,
Eigastim sava
Molžemį ir smėlį
Į kalnelį pakelėj
Vis minam
Iki tos ribos -
Išeinu
Į savo dangų,
spalvų čia prisirinkęs.

Kiek daug, Dzieduli,
Neįstengėm peržengt ribų,
Kai švietė saulė,
Lietučiui kapsint,
Darganoj,
Jausmų palaimoj.

Baugu
Kad amžina,
Gerai nubraukim
Amžinybę,
Juk ji ne mūsų rankoj,
Bet, sakau,
Palikim ribą.