Slystu.
Kaip purvinas ąžuolo lapas.
Rudenį.
Po apkamšytom prabėgančių kojomis.
Ir kaskart –
Kaip būtų keista – švarėju!
Ar jaučiat –
O jūsų kojos apsunko.

(Ar jaučiat – švarėju...
Po kojomis rudenį slystu. )
.