Šiaurės vėjas šukuoja plikas šakas,
Ieško gal atras –
šermukšnio raudonus karolius,
rūgščią obuolio tiesą
ar kriaušėje paslėptą saulės šviesą.
O gal tik šiandien vėjuota…
Sunku gyventi, kai tavęs nekenčia.
Sutinka ir šypsos į veidą…
Už akių “pamazgas pila” ir šmeižia -
dalinas duona ir vynu.
Ir jiems jausmai sparnais išdygsta!
Skausmas tyli. neprabyla…
Norėjau negirdėti, neklausyti žodžių,
kurie pjausto sielą.
Mano kenčiančią , sutryptą nemeilės,
apkalbų, melo, pavydo, išdavystės
bet jautrią ir tyrą.
Nežinau, gal ji tik - vaikas kelyje?
O galbūt, siela atradusi giją
paslaptingos nebūties.
Šiaurės vėjas šukuoja plikas šakas,
ieško gal atras paslėptą nuodėmę sieloj.