Tu atleisk, man atleisk,
Kad šį vakarą tylų
Neateisiu kartu
Pasėdėt po klevais,
Nežiūrėsim drauge,
Kaip mėnulis pakyla,
Sidabruodamas taką
Ežerų vandenais.

Tu nelauk, tu nelauk,
Nes šį vakarą šiltą
Teks vienam tau svajot,
Teks vienam tau liūdėt,
Tik  mėnulio šviesa
Bus nutiesusi tiltą
Tarp tavosios širdies
Ir manosios širdies.

Ak, trapi ta šviesa -
Mirguliuoja ir mainos,
Ak, gegužio naktis,
Ak, jaunystės jausmai...
Mes  dar būsim drauge,
Glausim veidą prie veido,
Bus bendri, bus šilti
Mums visi vakarai.