Kaip gera rudenį miške klajot,
po kojom lapai maršus groja.
Tik vienas klevas išdidžiai,
nutviekstas saulės spindulių,
auksinėm garbanom liepsnoja.

Eini eini, grybus renki,
vėjelis medžių šakomis
lyg arfos stygom groja
ir paklajot žvėrių takais
miško svečiams pamoja.

Kaip namuose jauties,
taip gera, šilta ir jauku,
klajotum ištisas dienas,
ir niekur eiti nesinori...
........................

Niūrus ir pilkas miškas
rudens diena trumpėja,
tik plėšo vienišus lapus
pašėlęs rudeninis vėjas.

Švininiai debesų pulkai
eglių viršūnėm slenka
ir žemę darganu lietum
įkyriais šuorais merkia.

Miške net būt baisu,
kai medžių šakos braška,
Ir nesinori čia užtrukt,
ilgiau pabūt, nors reikia
................................

Toks skirtingas ruduo
miškan ir vėl atėjo,
Gražus ar darganotas
Su saule ar su vėju...