Tamsa sugėrė šunų lojimą,
O  ta naktis taip sunkiai irias,
Kad sproginėt šešėliai ima--
Dangus vaiduokliškai suiręs--

Iš miško vyrai į kelią suka,
Dejuoja pušys juos išlydėję--
Pro mėnesienos drebantį rūką
Jie gaudo šnervėmis plaukiantį vėją

Iš kaimo gryčių. Jau nesimato
Nei žiburėlio. Tyla sunki
To švino, švino ir automato
Ant jų užgulus pečių. Aky

Taikiklis šaltas, pritvinkęs kraujas
Ir beprotybės ugnys žibą--
Eina žudyti...Už laisvę kaujas ?!
Kur sąžinės baltos riba?

Ar jie galvoja, ar jie dar mąsto--
Šiąnakt jie eina žudyt vaikų!!!
Kažkam užkliūna kojos už rąsto--
Gal net gi rąstui daros sunku.

Už išdavystę vaikai atsako--
Nekaltas kraujas Lietuvos?
Vaikučiai miega. Pėdos ant tako
Kraupiai artėja be paliovos--

Namelio slenksty mėnuo suklupęs
Gal išmaldautų pasigailėti--
Kietas lyg plieno sučiaupę lūpas,
Jie nusispjauna į drožtą klėtį

Ir į mėnulį iš pasiutimo--
Atidarykit ! Spardo duris--
Miškiniai! Girdit!? Languos parimo
Veidai išbalę...Ką  jie darys?