Pražysiu šiąnakt ežere
baltąja meilės lelija
ir supsiuos tyliai ant bangų,
kol slėniai apsigaubs rūku.

Prieš aušrą maudysis diena,
tada jau būsiu ne viena,
tada žydės lelijos dvi,
žydėsiu aš tada tavy.

Taip nuo aušros lig sutemos
aš trokšiu tavo šilumos,
vienam žiede dvi širdys degs
ir laimės, ir vilties užteks.

Ateis ruduo, žydėsim mes,
ankstyvos šalnos nepakąs,
žydėjimas šis - amžinai
ir aš žinau, ir tu žinai.