Vulkanas tvindo skersgatvius, gatves.
Nuo žemės lig dangaus – gailesčio nėra.
Tik trankosi o‘clock‘as rotušėj palūžęs.
Be fabulos – chaosas.

Raudonu moliu apdrėbta dykynė be gyvybės,
Nors klyksmas girdisi iš laikrodžio kažkur.
Niekas nemato ir neskauda niekam!

Dar vakar čia gyveno meilė –
Šiandien kapavietė telikus.
Ir laikrodis palaidotas dar gyvas
Su amžiams sulankstytais mechanizmais.