Pėda akmeny

Preš tūkstančius metų
Mes čia atajam
Ir inražem pėdų
Ketan akmenin.

Kad žinotų visi,
Kad mūsų keliai
Yra čia inminti
Ir yr nevalia

Svetimiem čia uliot,
Kad žeme šita
yra mūsų tiktai
Ir ji yr švinta.

Jų Letai aukavam –
Matulai devų
Ir jų ažvadinam
Letuvos vardu.

Daugel mūsų sūnų
Aukava savi
Až žemely švintų, -
Kad būtum laisvi.

Letuvėlas sūnau,
Šalalas manos,
Samanėlas nubrauk
na švinta akmens

Nubrauk samanėlas
Ir dirbk iš peties,
Kad pėdas tavasias
Atrast` ataity.