per baltijas alpes ir andus kai loja
trigalviai teisėjai kopi į olimpus
nebodamas rykščių atsispiri kojom
nuo žemės lengvai ir tada pasitikrini
gniaužtai perkūniško gėrio šalia
kai pasineri žaibui į smilkinį trenkus
kodėl paklusnumo savy neužtenka
kurmiauti tarp murmančių vis nedalia
mąstai ir į cerberio ausį kvatoji
šalia įsikūrusiam vaivų audėjui
lietsiūliais žemėn trumpam įsižemini
varnos tik krykščia ir riešutus kojom
ridena per greitkelius cypteli ratai
nusineša branduolį varna pakračiusi
dėkui už rūpestį spraga skeltuvas
tu išmeti visą vaizduotės peizažą
ir balos centre lyg viduramžių pažo
iliuzijos tirpsta lyg nieko nebuvo