O ji buvo dar maža,
Tokia naivi mergytė dailia suknele
Tikėjo spalvotu pasauliu,
Kuriame vyrauja melas, pavydas ir kančia.

O ji buvo dar maža,
Kuri tikėjo svajonėmis
Apie tyrą meilę mėnulio šviesoje,
O tai tik buvo dar viena smulkmeniška klaida.

O ji buvo dar maža,
Kuri tikėjo taika pasaulyje
Tai buvo vėl klaida –
Žmonės netikės mažu vaiku niekada.

O ji buvo dar tokia maža mergytė dailia suknele,
Sakė, kai užaugs, nekentės dėl meilės niekada,
Bet savo pasižadėjimo
Ji neištęsėjo niekada.

Sako: išmokau aš liūdėt viena.