Vasara bėga,
O mes tebestovim,
Auksiniuos rėmeliuos,
Žydram molberte.
Negyvos lyg lėlės,
Linguojame godžiai,
Bet jei kas priglaustų,
Bėgtume vėjais iš čia...

Mes – smilgos,
Vėluojančio rudenio smilgos.
Banguodamos priimam lyjančio Marso mintis.
Pailsim ir virpam, pailsim ir virpam
Lyg meiliai badytumėm tamsiajai nakčiai akis...

Mes – moterys,
Lieknos lyg smilgos.
Įbridusios iki alkūnių glostom tikėjimo žodžiais lankas.
Alsuojam, dejuojam, globojam ir guodžiam,
Bet vasara baigiasi. Vėjas nukanda šiaudines rankas.