skleidžiasi juodi angelo sparnai
ir veriasi dangaus bedugnė,

supančiota akimirka užmiega
ir atneša laiko juostą,

krištolinė ašara be garso sudūžta,
nepalikdama randų veide,

girdėtas vėjo gūsis
paskęsta tylos migloje,

pravertos tamsos pasaulio durys -
mano pabaiga...