Man nebarstyk raktažolių į plaukus,
aš jau seniai seniai seniai užaugau,
pavasaris jau nežinia kelintas
išlauktas, išgyventas, išdalintas.

Nedovanok man chrizantemos žiedo balto,
man ir be jo visai visai nešalta.
Balta spalva išpranašauja sniegą,
o dar ne laikas, žemė dar nemiega.

Gėlė gražiausia lūpose pražydus,
svaigesnė ji už vyną ir už midų,
atnešk man ją, kai švies sudilęs mėnuo
virš lapkričio sužvarbusių ražienų.