Cézanne, Paul: The Château Noir
Mėlynos bangos neša ir neša
Kalną ir pušį. Pilies akyse
Dangus ištirpęs. Ramybės lašą
Plukdykit, vėtros. Rasa, rasa
Tos žalios pėdos, vasaros rankos,
Nuaudę mūsų tiltus žvaigždžių--
Žiedlapių tiltus. Švieselės tankios
Ant medžio kraujo. Lūžtant girdžiu
Pušies šešėlį. Ugny išplaukę
Pilies juodosios slenkstis, dagys--
Į Šventą Kalną takelis laukia,
Kai baltos uolos paukšte pragys--
Išvysi skaisčią, išvysi jauną
Tarp anemonių saulės takuos--
Mėlynos bangos ašarą plauna,
Tavęs per tolių tolius šaukiuos...