Rudeninė viltis
Išsineša šilumą gimtojo lizdo
Per dangų gagenantis pulkas.
Šilkinė gija ar voratinklis blizga,
Kai švysteli saulė pro dulksną.
Širdy ir gamtoj pamažu rudenėja,
Kai lietūs, kai šalnos, kai vėjas.
Mėnulį taip tingiai dangum ridinėja
Nuo derliaus apsunkęs rugsėjis.
Tik medžių mada, ryškumu netikėta,
Ateina per čežantį lauką.
Pakelkim grumstelį kaip akmenį kietą –
Gal grįžtančių paukščių sulauksim?