...

Išeičiau į audrą.
Į lietų, niūrų ir šaltą...
Užmiršusi giedrą
ir sniegą žiemos baltą...

Užmiršusi viską.
Kas buvo – daugiau jau nebus...
Lietaus lašai tyška –
nuplauna džiaugsmus ir vargus...

Išeisiu į audrą.
Į tamsą bemiegių naktų.
Manęs nesuranda...
O gal nieks neieško, tik tu?
Meškienė