Laiškas smiltimis jūrai (3)
mėlynų akių vandenynas
užlinguoja
kranto smiltimis rašau
ruduo įsupo lengvu sūkuriu
pasivijo banga kojų nuogumais
šaltu bučiniu prigludo
rankoje kriauklė tavo žodžius kartoja
kai naktis klaidžios
šešėliai primins tau mane
aš ateisiu žvaigžde
mėnulio valtimi pasiimsiu
dangaus vandenys nuplukdys
šoksime dviese
rūkas priglaus
sielą vienišą užmigdys
kranto smėlyje liks mūsų pėdos
smiltelėmis grįšime
banga atplauksime
putų lengvumuose supsimės