Laikykis, pensininke, už laimės spindulių
Šiltos saulutės - vasaros miražo--
Kai tiek aplinkui elito dėlių
Užpuolę ant vargdienio pilko mažo,

Kai griauti Lietuvoj jau nebėra ir ką,
Kai viskas išvogta ir sunaikinta
Mūs išrinktųjų kliedinčių kažką--
Kažką, kaip vakarietiškai čia švinta

Tos demokratijos žiedeliai vis ir vis
Europos vainikėly nekaltybės--
Mokyklos kaimo dar viena rakštis
Į žvaigždeles išlepintas taip gnybės,

Kad jas naikinti teks iš pašaknų--
Nusprendė ponai nuo taukų išpampę,
Nereiks nei mokytojų, anei mokinių--
Sau liaudį murdysim, kaip kokią kempę...

Laikykis, mažas Lietuvos žmogau,
Už  lopinėlio savo žemės gyvo--
Kažkur pasauly švinta, švinta jau,
Neamžinai jie tuks iš liaudies syvo--

Laikykis...