Jau blėsta vakaro gaisai raudoni,
širdis nerimsta laukimo gijų apsupty,
nejau ir vėl man vakaras bus ilgas-
liks durų skambutis ir telefonas užmaršty...
Tu stovi anapus mano durų nežinomybėj
vis abejoji išgirsta širdies melodija nakty
Kol tavo širdis neišdrįsta, aš kaip ir kas vakar
lieku savo minčių ir nežinomybės liūdesy...
Aš moteris esu, išdrįsk, užeik į mano rojų
palieski sultingus obuolius prinokusius žaroj
Sušildyk akimis ir lūpomis palieski - skanauk,
ragauk nektarą, kvepiančių pavasariu pirmų žiedų
Senai tavęs aš laukiu - ateik, praskleiski žiedus
ir ten tu rasi pumpurą, kuri aš auginau tik dėl tavęs.
Šaltinis alma, gilia šviežia versme, širdelė daužos
atsiklaupk ir mėgaukis jo galia...deja..
Aš laukiu kaip ir kas vakar...o vaisiai noksta.