Vasaros pilnatys ramios
Bičių suneštos snaudžia korio geldutėse
Kai ant slenksčio sėdinti motina
Dienas it pupas atrinkusi sako
Jog visai nesvarbu ko daugiau pasiliko
Metuose gero blogo ar tuščio
Namo visi mes vaikais pareisime
Gervuogėm lūpas nudažę
Kad pažintų tos kurios išlydėjo
Merkiasi jurginais vakaras