XXV
Svogūnai kalba pravirkdo
Pro langą žiūri vėjas
Šmurkšt ašaras nusineša paglosto
Tyliai žingsniai supasi
Mintys dangumi ridinėjasi pasistumdydamos
Svogūnai jau išsikalbėjo
O aš vis dar neturiu žodžių burnoj
Tik gumulą debesies
vasario