Einu su baime
Tuo keliu.
Ir savo nuodėmes
Tik Tau nešu,

Bet tuoj
Įžengsiu pro duris,
Kur plakt pradės
Greičiau širdis.

Ten plūsta
Tūkstančiai, iš jų
Kiekvienas turi
Daug kalčių,

Bet Dievo
Didelė širdis,
Jis mūsų
Sielas apvalys.

Aš pasijusiu
Daug lengviau,
Lyg paukštis
Sklęsiu kuo aukščiau,

Išeisiu sąžine švaria
Lyg pasipuošusi skraiste.
Žinau, dar nusikalsiu Tau,
Ateisiu čia, ir bus lengviau...