Basom
Pabėgo basom.
Patamsiais dygią žolę braidydama
Renka kaštonus, kad niekam kitam neliktų.
Rytą gaivina kojas,
Virpančias lūpas
pelkių vandeniu skalbia.
Saulės metą slepiasi.
Veria kaštonų karolius:
– Apsaugokit, meldžiu.
Vėl tamsu,
Grįžta galvą nuleidus,
Nes tu žadėjai priglausti iki kito rugsėjo ryto.