Vienas gelsvas lapas - ne ruduo,
Kelia juoką man lietaus lašeliai.
Dar suspėsiu pasidžiaugti tuo,
Kol aplink šviesu, kol šitaip žalia.

Kam tas liūdesys, kam tiek kalbų,
Kad rudens šalna nušaldys sielą?
Gaudyti akimirkas skubu
Ir krūtinėj šilta, gera, miela.

Na ir kas, jei saulė ir atvės,
Juk žinau jos rudenišką būdą.
O kai medžiai taip gražiai gelsvės,
Aš šypsosiuos: dailininko būta.

Bėgs nubėgs ruduo savais keliais,
Prie vartelių stabtelės truputį.
Sloguliui užklysti jis neleis,
Jei matys - šalia ir meilė budi.