Šokis ties bedugne (2)
ties bedugnės kraštu
balto rūko nuometas tiesia kelią
į žaidžiančių jausmų slėpynes
užmiega paskutinė ugnies kibirkštėlė
uoloje pasilieka paslaptis
išbarstyto laiko išskirto
ieškančių kelyje liūdesio tiltai
šoka
paskutinį šokį
priglus tylus žydėjimas vyšnios
šoks kiti bedugnės aštrumais
juoksis Aušrinė
skęs mėnulio valtis
pelekais žuvys gros
tik ne tau ir ne man
nuometus ties
irkluosime valtimi
sklautais dangaus
sidabrinių gelmių tyloje
dar pagroki šią naktį
paskutinę
ar matai kaip skleidžias
vyšnios žiedas
smuikais groja žiogai
kvepia žemė avietėm
šešėliuose glaudžias naktis
ištirpusių žvakių šviesa
su tavim ir manim
paskutinį kartą
pabukim vaiduokliais nakties
užmiega naktis
akyse paskendusios dienos
lūžinėja garsas
senos obelies šakose
priglundi
sumedėji
kojomis įaugi
baltais žiedlapiais įsisupsi į plaukus
pajusi
tikiu
tylią ilgesio dainą
**************
už lango verkia rudenio lietūs
šakose pasilieka laukimas
žiedlapiais šoksim
ties bedugnės kraštu
šilko nuometas
kelią nuties
nuo čia
iki
ten
*