Atstumtoji

bausmė parklupusi
dejuoja
mylėt
nustojau – skausmo
per mažai

nuplaukit ašarotą
veidą, nebylias
lūpas jau
suvilgė įžadas
tylėjimo
nakties sapnai galiukais
pirštų
rėžia
ant Biblijos prisiekianti
negimusio
ranka – simetrija
be atsako pro plyšį
durų

o Viešpatie,
maldas mūs išklausyk
apšvarink
sielas mūsų, kūnus

nukritusi plaukų sruoga

--

akyse šukės
nenumazgotu kryžium
sminga
radaa