žmonių minioj
kur akys geria monetas
kur žvanga jos nelyg
nušventinti varpai
įšalusį tyrą žvilgsnį
savo širdies tinklainėj
pamačiau
vienintelį kurs žiūrėjo
į mano sielos
nemokamą monetą
dangaus žydrumo
žibutės trapumo