Pabėgo vasara savais takais,
Tik šiltos pėdos liko smėlyje.
Palikus stiprų vėją jūroj siaust
Ir laužyti bangų žvaigždžių šešėlyje.

Jau žalias lapas traukias ir ruduoja,
Ūkai iš ryto gaubia sodžių.
Kaimyno šuo staugia vakarais
Ir godžiai pirkios dūmą uodžia.

Atėjo vasaros pakeist ruduo,
Norėjo jai nukirpt saulėtą kasą,
Kaip visada pabėgo ji nuo jo –
„Ne seniui juk sugaut mergaitę basą...“