Kapt, kapt, kapt – lašeliai ant širdies.
Ryto rasa vėl akyse gaiviai spindės,
Bet žaizdos neužgis kai tiek drėgmės.
Krauju paplūdęs gulėsiu ant žolės,
Savų akių drėgme skandinsiuos dėl Tavęs.

Nors visad vietoj ryto ir ateis naktis,
Akių drėgmėj visdar spindės viltis.