Kai po lietaus ateina
giedra trumpalaikė, –
jaučiamės lyg po ligos
būtume staiga pasveikę...
Ir vėl nenumaldomai traukia jūra.
Ji atneša žmogui
tą užmigusios saulės kvapą,
tą vėsią ramybę,
kurią, rodos,
rankomis lieti...
Kada nerimauja jūra
ir burės vis plakas, –
tavo sielai atsiveria
norai slapti...