Iš žydros dangaus mėlynės
Krito saulės trupinėlis.
Jis visaip iš kailio nėrės –
Reik pažadint tinginėlius.

Per kaktą miškiniui braukė –
Tirpdė medžio siluetan.
Kamanei nosį palietė –
Laikas medų nešti drevėn.

Kakarinę leidžia kėkštas.
Spindulys pirštu kuteno
Jo basutėles pėdeles,
Neapklotas pledo seno.

Kieme plyšauja gaidys.
Norėtų jis perrėkt visus.
Kuteno ir jį spindulys,
Ištaršė po plunsnom pūkus.

Nerimsta pušy genys.
Snapu lyg kaltu kerta.
Mažylis spindulys išbaidys
Visą kirminėlių kartą.

Dar pelėdą gult nuvarė –
Lai per dieną ji pasnaudžia.
Visą naktį pelę gaudė –
Nuovargis baisiausiai spaudžia.

Visas įraudęs spindulys
Pavargęs obelin sėdo.
Slepias kaip obuolys,
Pirštukus pro šakas kaišo.