Nuleidę galvas smilgos rauda,
Pajuosta liemenys svyruojančių beržų.
Ruduo arimais atkeliauja,
Pabyra milijonai atspalvių.

Rūbus nuo kūno plėšias liepos,
Skrajūnai bando rast naujus namus.
Koplyčios laukuose paliegę
Aguonų beria kvepiančius grūdus.

Nutilo šokiai kloniuose čigonių,
Į pievas veržias aštriakojė dargana.
O bėgant per vasarvidžio sijonus
Migla apsiaučia mus ažūrine skraiste.