Man jau seniai taip norisi
iš užmaršties prikelti eilėse
senovės baltų kalendorių...
ir jį pritaikyti jau šių dienų

Žmonėms

Jį man diktuoja balsas praeities,
kai pasineriu į protėvių hipnozę (ir mintis),
Tegu man mano dievas tepadės.
Jei būsiu neteisus – pasmerks tik –

Žmonės

Medinis buvo mūsų kalendorius,
nuo priešų paslėptas miškuose,
ir atsiverdavo tiesa jis tiems,
Kas santarvėj gyveno su gamta ir

Žmonėmis

Pakluso jis mėnulio ir mėnesinių  
dėsniams, patardavo, kaip elgtis
ir ką sėti, pjauti, net kaip melstis...
O svarbiausia – patardavo sutart su

Žmonėmis

Tęsinys
Pušinis (sausis)...