ruduo kai ėjo per ražienas
basas aukštai kilnojo kojas
kadangi sutrumpėję dienos
tai su tamsa jis atmaknojo

toks visas šlapias netvarkingas
kur ėjo vien tik purvas taškės
ir vaisius vasarėlės užaugintus
senam tėvų sode nuraškė

o parduotuvėje Senukų
išpylė jis dažus geltonus
ir nemokėjęs jis paspruko
tiktai klevų aptaškė šonus  

iškrės jis dar ne vieną pokštą
pasišlaistys su šiaurės vėjais
kol uždarys jį ledo bokštan
žiema baltoji atskubėjus